Страницы

четверг, 16 мая 2013 г.

კუროლტები


ბორჯომ balneologiuri da klimaturi kurortia araCveulebrivi parkebiT. igi mdebareobs Tbilisidan 150 km daSorebiT,   mdinare mtkvris dablobsa da misi ori Senakadis (borjomulasa da gujareTiswylis) tyian xeobaSi (810 m. zRvis donidan). qalaqis maxloblad, 850-dan 2200 m. simaRlemde ganlagebulia borjonis nakrZali, sadac SexvdebiTaRmosavleTis naZvs, nordmanis soWs, fiWvsa da wifels, muxas, rcxilas, Telas, wablsa da sxv. am tyeebSi uamravia kavkasiuri iremi, Sveli da sxva cxovelebi.
borjomis hava zomierad notioa. aq zafxuli Tbili da xangrZlivia, zamTari ki zomierad rbili. reliefisa da mikroklimatur TaviseburebaTa mixedviT borjomSi gamoiyofa ramdenime ubani, romelTagan mkurnalobisaTvis gansakuTrebiT xelsayreli pirobebiT gamoirCeva likani, fafa, plato. kurortis ZiriTadi samkurnalo saSualebaa mineraluri wylebi, romlebsac iyeneben sasmelad da balneologiuri samkurnalo procedurebisaTvis (abazanebi, Sxapebi, inhalacia da sxva). kurortis sxva samkurnalo saSualebebia klimatoterapia, talaxiT mkurnaloba da sxva. aq sezoni mTeli welia, Tumca klimatoTerapiuli TvalsazrisiT saukeTeso droa ivnisi-oqtomberi. sanatoriumebSi xdeba kuW-nawlavis traqtiT, RviZliT, naRvlsadeni da saSarde gzebiT, nivTierebaTa cvlis moSliT, gulsisxlZarRvebiT daavadebulTa mkurnaloba. aq Semonaxulia ruseTis bolo imperatoris agaraki, samonastro kompleqsi timoTesubani(Xs., waRverTan axlos), mravali sanatoriumi, samxareo muzeumebi.



guriis mSvenebaa maRalmTiani, klimaturi, tyiani kurorti baxmaro, romelic mdebareobs aWara-guriis mTagrexilze,  mdinare baxviswylis xeobaSi(zRvis donidan 2050 m). baxmaro Coxatauridan 52 km-Taa daSorebuli. misi teritoria erTgvar qvabulia,  naZvisa da soWis mravalsaukunovani maradmwvane tyiT garSemortymuli, romlis zemoTac iwyeba ulamazesi alpuri zona.
baxmaro mdidaria mravalferovani fauniT. aq gvxvdeba daTvi, mgeli, mela, maCvi, ciyvi, arCvi, Sveli, kurdReli, kodala, Cxikvi, roWo, indauri. mdinareebSi uxvadaa mTis kalmaxi. kurortis teritoriaze mravali ankara mdinarea, maT Soris yvelaze wyaluxvia baxviswyali, romelsac 90-ze meti Senakadi erTvis.
baxmaroSi zamTari zomierad rbilia, zafxuli ki zomierad grili(agvistos saSualo temperatura 13,4gradusi). Savi zRvidan monaberi haeris masebis Sedegad aq Serwymulia mTisa da zRvis klimatis niSnebi. aseTi unikaluri havis, aseve ultraiisferi gamosxivebis maRali intensivobis gamo kurorti xelsayrelia filtvebis anTebis daxuruli formebis, sunTqvis organoTa aratuberkulozuri daavadebebis, sisxlnaklebobis, nevrasTeniisa da limfadenitis samkurnalod.samkurnalo sezoni maisidan seqtembramdea.
baxmaroSi yovel wels, fericvalebis dResaswaulze tradiciuli doRi tardeba.



samTo-saTxilamuro kurorti გუდაური mdebareobs yazbegis raionSi, kavkasionis mTavari wyalgamyofi qedis samxreT kalTaze, jvris uReltexilis samxreTiT( 1197 m zRvis donidan), Tbilisidan 120 km daSorebiT. 

dResdReobiT gudaurSi moqmed 3 da 4 adgilian sawevelebs moTxilamureebi 2000 metridan 3006 m. simaRleze ahyavs(mTa kudebze). amjamad 4 sawevela funqcionirebs. saTxilamuro trasebis saerTo sigrZe 16 km-ia. saTxilamuri sezoni dekembridan aprilamde grZeldeba.


bakuriani  samTo-klimaturi kurortia (zRvis donidan 1700m) samTo-saTxilamuro trasebiT, garSemo mTebis unikaluri mcenareuli safariT da iSviaTi klimaturi pirobebiT. igi mdebareobs TrialeTis qedis CrdiloeT mTagrexilze, borjomidan 30 km-ze. borjomsa da bakurians Soris miuyveba wvrili sarkinigzo xazi, romelic emsaxureba saTxilamuro sportis moyvarulebs da mravalricxovan turistebs. or saaTSi, ramdenime vagoniani patara lokomotivi faravs borjomidan bakurianamde gzas. garSemo peizaJebi mgzavrobas SesaniSnavs xdis.
saTxilamuro sezonis dros aq funqcionirebs samTo-satyeo klimaturi kurortebi. Hhava zRvis notiodan  zomierad notio kontinenturisaken gardamavalia. zafxuli zomierad Tbilia da xangrZlivi, zamTari Tovliani da civi, Tumca rbili. Tovlis safari, romelic saSualod 64mm sigrZisaa, dekembris dasawyisidan martis bolomde devs. Bbakurianis midamoebi Semosilia maradmwvane tyiT. Bbakurianidan koxtagoris mTaze gayvanilia sabagiro gza. mgzavrobisas SegiZliaT datkbeT bakurianis ulamazesi xedebiT. agebulia saTxilamuro tramplinebi. aris botanikuri baRi.
ZiriTadi samkurnalo faqtorebia mTis klimati da mzis xangrZlivi naTeba (zamTarSi dReebi mziania). bakuriani xelsayrelia limfadenitis, sasunTq organoTa qronikuli aratuberkulozuri daavadebebis, sisxlnaklebobis samkurnalod. sezoni mTeli wlis ganmavlobaSia.

abasTumani mdebareobs samcxe-javaxeTSi, mesxeTis qedis samxreT ferdobze, md. ocxes gamoqvabulSi(1300 m zRvis donidan). abasTumnisaTvis damaxasiaTebelia sufTa, gamWvirvale haeri, zomierad mSrali hava, uqaroba. mTis ferdobebze tyeebia (fiWvi, soWi, naZvi) ganlagebuli. abasTumnis maxloblad aris abasTumnis astrofizikuri observatoria. aq zafxuli zomierad Tbilia, zamTari rbili da mziania. abasTumanSi mkurnaloben filtvebis tuberkulozs. aq mravladaa sustad mineralizirebuli Termuli wyaroebi, romelTa wylebi gamoiyeneba sayrden-mamoZravebeli aparatisa da misi Tanmdevi daavadebebis, agreTve nervuli sistemis, ginekologiuri da sxva daavadebebis samkurnalod. samkurnalo sezoni mTeli wlis ganmavlobaSia.


balneologiuri kurorti nabeRlavi mdebareobs  mTis swrafi da ankara mdinaris, gubazeulis sanapiroze(zRvis donidan 400 m). igi Caflulia wiwvovani da foTlovani tyis masivSi da ganTqmulia unikaluri klimaturi da balneologiuri pirobebiT. aq gamodis Zvirfasi mineraluri sasmeli wyali `nabeRlavi~, romelic warmatebiT gamoiyeneba kuW-nawlavis traqtis, RviZlisa da sanaRvle gzebis, Tirkmlebis, Zval-saxsrebis samkurnalod. igi ixmareba rogorc dasalevad, aseve abazanebis saxiT.

საირმე balneoTerapiuli da klimaturi kurortia imereTSi. igi mdebareobs mesxeTis qedis Crdilo ferdobze, 915 m simaRleze zRvis donidan, md. wablariswylis xeobaSi. igi Semortymulia naZvnari tyeebiT. sairme moicavs 19 aTas heqtar teritorias. aq zafxuli zomierad Tbilia, zamTari-rbili. samkurnalo saSualebaa mineraluri wyali, romelic gamoiyeneba sasmelad. mdinare wablaris marjvena mxares mdebareobs sairmis N1 da N2mineraluri wylebi, N3 mineraluri wyali ki mdinaris marcxena mxaresaa. sairmeSi mkurnalobas gadian saWmlis momnelebeli da Sardgamomyofi organoebis, nivTierebaTa cvlis darRvevis mqone avadmyofebi.
sairmes asi wlis istoria aqvs.


შოვი baleneo-klimaturi kurortiaა raWaSi. igi mdebareobs didi kavkasionis mTavari qedis samxreT ferdobze(1600 m zRvis donidan). aq aris notio hava, zafxuli zomierad Tbilia(saSualo temperetura agvistoSi 16 gradusi), zamTari ki zomierad rbili. aq mkurnaloben klimatoTerapiiT da naxSirorJangis hidrokarbonatuli kalcium-natriumis wyaroebiT, romlebic SovSi mravladaa da romelTa wyalsac sasmelad iyeneben. aq SesaZlebelia sasunTqi gzebis aratuberkulozuri saxis, saWmlis monelebis, sanaRvle da saSarde gzebis, meoreuli sisxlnaklebobis, nervuli sistemis da sxva saxis daavadebaTa mkurnaloba. Sovis sakurorto sezonia ivnisi-oqtomberi.


mTis klimato-balneologiuri kurorti uwera mdebareobs md. rionis marjvena sanapiroze, q. onidan 10 km-Si(900 m zRvis donidan). uwera gamoirCeva lamazi landSaftiT, unikaluri haviTa da samkurnalo mineraluri wylebiT(28 saxis). igi mTlianad moqceulia wiwvovan, naZvnar da Sereuli tyis SuagulSi. Aaq zamTari zomierad civia(5 gradusi),zafxuli - xangrZlivi da Tbili(17 gradusi). aqauri hava saukeTesoa mozardTa gakaJebisa da profilaqtikisaTvis, xolo mineraluri wylebi, Tavisi gemovnuri Tvisebebis garda, uebari saSualebaa RviZlisa da kuW-nawlavis daavadebaTa samkurnalod. uweraSi sezoni maisidan oqtombramdea.
  

kurorti baTumi mdebareobs Savi zRvis samxreT-aRmosavleT sanapiroze, igi  mniSvnelovani turistuli da kulturuli centria aWaris regionSi.
baTumis mSvenebaa SavizRvispireTis ulamazesi dasvenebisa da kulturis zRvispira parki- musikaluri fantaniT, sazafxulo kafe-barebiT, saCogburTo kortebiT. baTumSi  hava zRvis notio subtropikulia. aq zamTari Tbilia, zafxuli - cxeli. ianvarSi saSualo temperatura 7,1°CagvistoSi ki 24-26°C-iaaq xSiria kokispiruli wvima, Tovli iSviaTad modis da male dneba. baTumSi da mis midamoebSi gavrcelebulia mravalnairi subtropikuli mcenare, gvxvdeba agreTve citrusovani mcenareebic. gorakebi kolxuri bunebrivi tyiT aris dafaruli. baTumi klimaturi kurortia. aq mTavari samkurnalo faqtoria zRva.aq kurnaven Zvlebis saxsrebs, jirkvlebis, kanis daavadebebs,qronikul malarias, raqits, centraluri nervuli sistemis daavadebebs.

zRvispira klimatur-balneologiuri kurorti maxinjauri mdebareobs baTumis CrdiloeTiT, igi cnobilis gogordis abazanebiTa da samedicino plaJebiT. aq ZiriTadi samkurnali faqtoria halioTerapia, gogirdovani abazanebi sasargebloa saxsrebisa da periferiuli nervuli sistemis daavadebebisaTvis da ginekologiuri mkurnalobisTvis. maxinjaurSi mkurnaloben sasunTqi gzebis (aratuberkuluzuri warmoSobis) daavadebebs da gulsisxlZarRvTa daavadebebs.

kurorti  “mwvane koncxze” gaSenebulia msoflios erT-erTi unikaluri baTumis botanikuri baRi (111 ha). misi reliefi mTagoriania, xolo niadagi- wiTelmiwa. misi mcenareTa koleqcia Seicavs 5000-ze met saxeobas. aq yvela pirobaa zRvaze da bunebaSi dasvenebisaTvis

kurorti cixisZiri mdebareobs baTumis CrdiloeTiT cixisZiris maRlobze, romlis kalTebi cicabod eSvebian zRvaSi da qmnian koncxs, romelic plaJs samxreT da CrdiloeT nawilebad hyofs.samxreT plaJi farTo da qviSiania, amave dros sanapiro Rrmaa, xolo CrdiloeT sanapiro ki Txelia. kurorti zRvis donidan 60-90n metr simaRlezea.aq mTavari samkurnalo faqtoria zRvisa da mzis abazanebi, romelic sasargebloa sasunTqi gzebis aratuberkulozuri da gul-sisxlZarRvTa  da nervuli sistemis daavadebebisaTvis. ciXisZirSi mdebareobs uZvelesi “petra-qajeTis” cixe (VI s.).


kurorti qobuleTi mdebareobs Savi zRvis napiras. igi zRvis donidan 5 metr simaRlezea. qobuleTis plaJi wvril-qviSiania. kurortisTvis damaxasiaTebelia mzis uxvi radiacia, romelic karg pirobebs qmnis helioTerapiisaTvis. aq kurnaven Zval-saxsrebis, limfuri jirkvlebisa da sxva organoebis tuberkuliozs, bronqialur asTmas,gulsisxlZarRvTa daavadebebs.


kurorti beSumi mTis klimaturi da balneologiuri kurortia aWaraSi. igi mdebareobs arsianis qedze, goderZis uReltexilis mimdebare teritoriaze, zRvis donidan 1930 metrze.kurorti mdidaria wiwviani tyeebiT. aq zafxuli zomierad grilia (17,0°C) da zamTari zomierad rbili(-5,0°C). kurortis mTavari samkurnalo faqtoria haeris gamWirvaleoba, umniSvnelo tenianoba,mzis ultraisferi sxivebis siuxve, mineraluri wylebi da mdidari flora.aq mkurnaloben sunTqvis organoTa aratuberkulozur daavadebebs, sisxlnaklebobas, bavSvTa qronikul daavadebebs. sezoni- ivnisi-seqtemberi.

ureki zRvispira klimaturi kurortia Savi zRvis piras, baTumsa da foTs Soris. aq aris zRvis subtropikuli hava. zafxuli cxelia. zRva ar gamoirCeva didi siRrmiT, rac gansakuTrebiT xelsayrelia bavSvebisaTvis. plaJi qviSiania. urekSi ZiriTadi samkurnalo faqtorebia zRvis hava da magnituri qviSa. aqauri qviSa Seicavs didi raodenobiT magnitur nawilakebs, rac bunebriv sakurorto faqtorad aris aRiarebuli. igi dadebiTad moqmedebs gul-sisxlZarRvTa sistemaze, sasunTq organoebze, saxsrebis zogierT daavadebaze da nevrozze. gansakuTrebiT sasargebloa bavSvebisTvis da mozardTaTvis.


wyaltubo balneologiuri kurortia imereTSi. igi mdebareobs md. wyaltubos dablobze. aq zafxuli Zalian Tbilia, zamTari - rbili. bevria unikaluri mineraluri wyaro, romlebic gamoiyeneba samkurnalo procedurebisaTvis. warmoebs sisxlis mimoqcevis organoTa, sayrden-mamoZravebeli, ginekologiuri da nervuli sistemis daavadebaTa mkurnaloba.
                                        
subtropikul tyeebSi Cafluli mTis gamajansaRebeli kurorti nunisi mdebareobs xaragaulis raionSi 720-760 m. zRvis donidan. .hava aq subtropikulia, zamTari-civi, zafxuli ki zomierad Tbili. kurorti cnobilia mineraluri wyaroebiT, romlebic sasargebloa iseTi daavadebebis samkurnalod, rogoricaa: fsoriazi, neirodermiti, egzema,qronikuli WinWris cieba, agreTve periferili nervuli sistemis daavadebebi, nevralgia, nevriti, radikuliti. 



samkurnalo talaxebis kurorti axtala gurjaanis siaxloves mdebareobs(412 m zRvis donidan). igi Tbilisidan 122 km-Taa daSorebuli. axtalaSi hava zomieri kontinenturia: zafxuli cxelia, xolo zamTari - Tbili, naleqebis saSualo wliuri raodenobaa 700 mm. kurortis samkurnalo faqtoria fsevdovulkanuri talaxi, romelsac iyeneben abazanebisTvis, aplikaciebisa da tamponebisaTvis. kurort axtalas TavianT naSromebSi moixsenieben vaxuSti batoniSvili(XVIIIs.), istorikosi p. ioseliani da eqimi a. mesxiSvili(XIX s.). axtalis talaxis samkurnalo Tvisebebis safuZvliani Seswavla daiwyo kurortologiisa da fizioTerapiis samecniero-kvleviT institutSi(daarsda 1928) d. javaxiSvilis xelmZRvanelobiT.
axtalaSi aris mozrdilTa da bavSvTa sanatoriumi, poliklinika, saabazano(talaxsamkurnalo). aq SesaZlebelia iseTi daavadebebis mkurnaloba, rogoricaa organoTa qronikuli daavadebani, periferiuli nervuli sistemisa da ginekologiuri daavadebani. sezoni axtalaSi aprilidan dekembramde grZeldeba.

Комментариев нет:

Отправить комментарий